- krėklinėti
- krė́klinėti, -ėja, -ėjo, krėklinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. dem. krėklinti: Krė́klinėja senis į sienas įsikibdamas, ir gana Up. Ko krė́klinėji, jei neįgali! Ll. Jau senolis nebkrėklinė́[ja] – matyt, serga Šll.
Dictionary of the Lithuanian Language.